Gyvenimo linija

Žmogaus gyvenimas, kaip ir bet kuris kitas materijos judėjimas, yra priežasčių ir pasekmių grandinė. Variantų erdvėje pasekmė visada yra netoli savo priežasties. Kaip viena išplaukia iš kito, taip ir gretimi erdvės sektoriai sudaro gyvenimo linijas. Sektorių scenarijai ir dekoracijos vienoje gyvenimo linijoje daugiau ar mažiau vienalyčiai pagal savo kokybę. Žmogaus gyvenimas tolygiai eina savo linija tol, kol atsitinka įvykis, iš esmės keičiantis scenarijus ir dekoracijas. Tada likimas daro posūkį ir pereina į kitą gyvenimo liniją. Jūs visada esate tose linijose, kurių parametrus atitinka jūsų minčių spinduliavimas. Pakeitę savo požiūrį į pasaulį, t. y. savo minčių vaizdą, jūs pereinate į kitą gyvenimo liniją, kur jūsų laukia jau kiti įvykių raidos variantai.


Ketinimas

Ketinimą apytikriai galima apibrėžti kaip ryžtą turėti ir veikti. Realizuojamas ne noras, o ketinimas.  Ketinimas skirstomas į vidinį ir išorinį.
Vidinis ketinimas - tai galios, dėmesio ir energijos sutelkimasį tai, kas vyksta vidujejūs - į jausmus, emocijas ir mintis . Tai dėmesio sutelkimas į savo judėjimo tikslo link procesą.Vidinis ketinimas suprantamas kaip aktyvus poveikis aplinkiniam pasauliui - tai ryžtas veikti.

Išorinis ketinimas - tai ryžtas turėti, kai pasaulis pats paklūsta žmogaus valiai. Dėmesio ir energijos sutelkimas į tai, kaip tikslas realizuojasi pats.

Vidiniu ketinimu tikslas pasiekiamas, o išoriniu - pasirenkamas.
Tikrieji ketinimai gali būti nustatomi pagal paprastą formulę: "Rezultatas rodo, ką jūs pasirinkote ištikrujų» arba «ketinimas = rezultatas».


Ketinimo koordinavimas

Ketinimo koordinavimo principas skamba taip: „Jeigu nuspręsite tariamai neigiamą scenarijaus pakeitimą laikyti teigiamu, tuomet viskas kaip tik taip ir bus." Vadovaudamiesi šiuo principu, galėsite pasiekti tiek pat teigiamų rezultatų, kiek negatyvistai pasiekia neigiamų. Į negatyvizmą linkusių žmonių blogiausių lūkesčių realizavimasis patvirtina, kad žmogus gali daryti poveikį įvykių eigai.

Kiekvienas įvykis gyvenimo linijoje turi dvi atšakas variantų erdvėje - į palankią ir į nepalankią pusę. Kiekvieną kartą, kai atsitinka tas ar kitas įvykis, jūs pasirenkate, kaip jį vertinti. Jei laikote įvykį teigiamu, jūs patenkate į palankią gyvenimo linijos atšaką. Bet polinkis į negatyvizmą verčia jus reikšti nepasitenkinimą ir pasirinkti nepalankią atšaką.
Kai tik jus kas nors suerzina, tuoj atsitinka dar vienas nemalonumas. Todėl ir sakoma, kad „nelaimė niekada viena nevaikšto". Bet nemalonumų virtinė seka ne paskui pačią nelaimę, o paskui jūsų po žiūrį į ją. Dėsningumą formuoja jūsų pasirinkimas ten, kur linija išsišakoja. Analizuodami savo polinkį į negatyvizmą, galite suprasti, kur jus per visą gyvenimą nuveda štai tokia neigiamų atšakų virtinė.

Reikšmingumas

Reikšmingumas atsiranda, jei kam nors teikiama pernelyg didelė reikšmė. Tai perteklinis potencialas grynu pavidalu. Jį šalinant pusiausvyros jėgos formuoja problemas tam, kuris šį potencialą sukuria.

Yra dviejų tipų reikšmingumas: vidinis ir išorinis.

Vidinis pasireiškia kaip savo privalumų ar trūkumų pervertinimas. Vidinio reikšmingumo formulė skamba taip: „aš svarbus asmuo" arba „aš dirbu svarbų darbą". Kai reikšmingumo rodyklė įstringa aukščiausiame taške, darbo imasi pusiausvyros jėgos - ir „svarbus asmuo" gauna sprigtą per nosį. „Svarbų darbą dirbančio" veikėjo irgi laukia nusivylimas: arba darbas bus niekam nereikalingas, arba jis bus atliktas labai blogai.
Būna ir priešingai - žmogus menkina savo privalumus, susiniekina. Abiem atvejais perteklinio potencialo dydis vienodas, skiriasi tik ženklai.

Išorinį reikšmingumą irgi dirbtinai sukuria žmogus, kai jis teikia pernelyg didelę reikšmę išorinio pasaulio objektui ar įvykiui. Išorinio reikšmingumo formulė: „man didelę reikšmę turi tai ir tai" arba „man labai svarbu padaryti tą ir tą". Tuomet atsiranda perteklinis potencialas, ir visas darbas nueina šuniui ant uodegos.

Norint būti pusiausvyroje su aplinkiniu pasauliu ir išsivaduoti nuo švytuoklės, būtina sumažinti reikšmingumą. Reikia nuolat kontroliuoti, kiek jūs sureikšminate save ir aplinkinį pasaulį. Sumažinę reikšmingumą tuoj pat pateksite į pusiausvyros būseną ir švytuoklės negalės jūsų kontroliuoti - tuštumos neįmanoma užkabinti.

Ar reikia visiškai atsisakyti emocijų ar sumažinti jų intensyvumo?  Iš tikrųjų su emocijomis nereikia kovoti, tai beprasmiška. Jei stengiatės susitvardyti ir išoriškai esate ramus, kai tuo metu viduje viskas šėlsta, perteklinis potencialas dar labiau įsitvirtina. Emocijos gimsta dėl požiūrio, todėl reikia pakeisti tik požiūrį. Jausmai ir emocijos - tik išdava. Priežastis viena - reikšmingumas.

Sumažinę savo reikšmingumą, jūsų gyvenime ženkliai sumažės problemų. Atsisakę nuo išorinio ir vidinio reikšmingumo, gaunate tokį lobį kaip pasirinkimo laisvę.  

Bet koks reikšmingumas - tiek vidinis, tiek išorinis -sukurtas. Juk mes šiame pasaulyje nieko nereiškiame. Ir visgi, kita vertus, mums prienami visi šio pasaulio turtai. Kiekvienas žmogus į šį pasaulį atėjo kaip gamtos vaikas. Jei jis nepažeidžia pusiausvyros, gali pasiimti visa, kas geriausia. Bet vos tik žmogus susikuria reikšmingumą, iškart atsiranda problemų. Jis nemato priežasčių-pasekmių ryšio tarp savo reikšmingumo ir kilusių problemų, todėl jam atrodo, kad pasaulis - pirmapradė priešiška aplinka, kurioje negalima gauti pageidaujamo dalyko. Iš tikrųjų vienintelė kliūtis kelyje į norų išsipildymą yra dirbtinai sukurtas reikšmingumas.


Pasirinkimas

Transerfingas siūlo iš esmės kitokį požiūrį į tikslų įgyvendinimą. Žmogus pasirenka, lyg duotų užsakymą restorane, nesukdamas galvos dėl priemonių jam įgyvendinti. Dėl to tikslas daugiausia realizuojasi pats nepriklausomai nuo tiesioginių užsakovo veiksmų. Jūsų norai neišsipildys. Jūsų svajonės nebus įgyvendintos. Bet jūsų pasirinkimas - nepažeidžiamas įstatymas, ir jis neišvengiamai bus realizuotas. Pasirinkimo esmės neįmanoma paaiškinti dviem žodžiais. Visas transerfingas padeda suprasti, kas yra pasirinkimas ir kaip rinktis.


Ženklai

Kelio ženklai rodo būsimą variantų tėkmės posūkį. Jeigu artinasi kažkas, galintis padaryti esminį poveikį įvykių eigai, atsiranda apie tai įspėjantis ženklas.

Kai variantų tėkmė pasisuka, jūs pereinate į kitą gyvenimo liniją. Gyvenimo linijos skiriasi viena nuo kitos savo parametrais.
Kelio ženklai atsiranda tik tuo atveju, kai prasideda perėjimas į kitas gyvenimo linijas. Pavienių reiškinių galite nepastebėti. Bet jeigu reiškinyje jums kažkas sukėlė nerimą, vadinasi, tai ženklas. Ženklas skiriasi nuo įprastinio reiškinio tuo, kad jis visada signalizuoja, jog prasidėjo perėjimas į visiškai skirtingą gyvenimo liniją.


Švytuoklė

Minčių energija materiali, ir ji neišnyksta be pėdsakų. Kai žmonių grupės pradeda galvoti viena kryptimi, jų „minčių bangos" užkloja viena kitą, ir energijos vandenyne sukuriamos nematomos, bet realios energetinės informacinės struktūros -švytuoklės. Šios struktūros pradeda savarankiškai vystytis ir priverčia žmones laikytis savo įstatymų. Į destruktyvios švytuoklės įtaką patekęs žmogus praranda laisvę - jis tampa didelio mechanizmo sraigteliu.
Švytuoklė tuo labiau įsisiūbuoja, kuo daugiau žmonių - šalininkų - maitina ją savo energija. Kiekvienos švytuoklės svyravimai yra jai būdingo dažnio. Pavyzdžiui, svytuokles galima įsupti tik tam tikro dažnio pastangomis. Šis dažnis vadinamas rezonansiniu. Jei švytuoklės šalininkų mažėja, jos svyravimai slopsta. Kai šalininkų visai nebelieka, švytuoklė sustoja ir kaip darinys žūsta.
Siekiančioms išsiurbti iš žmogaus energiją švytuoklėms padeda jo jausmai ir reakcijos: piktinimasis, nepasitenkinimas, neapykanta, susierzinimas, nerimas, jaudinimasis, apatija, sutrikimas, neviltis, baimė, gailestis, palankumas, žavėjimasis, susigraudinimas, idealizavimas, garbinimas, džiūgavimas, nusivylimas, didžiavimasis, pasipūtimas, niekinimas, bjaurėjimasis, nuoskauda, pareigos bei kaltės jausmai ir t.t / Į destruktyvios švytuoklės įtaką patekusiam žmogui didžiausią pavojų kelia tai, kad švytuoklė atitraukia savo auką nuo tų gyvenimo linijų, kur žmogus suras savo laimę. Reikia atsikratyti primestų tikslų, kurių siekdamas žmogus vis labiau tolsta nuo savo kelio.
Švytuoklė iš esmės yra egregoras, bet tuo anaiptol ne viskas pasakyta. Egregoro sąvoka neatspindi visų žmogaus sąveikos su energetiniais informaciniais dariniais niuansų.


Sielos ir proto vienovė

Protas turi valią, bet negali valdyti išorinio ketinimo. Siela gali pajusti savo tapatumą su išoriniu ketinimu, bet neturi valios. Ji skraido variantų erdvėje kaip nevaldomas popierinis aitvaras. Jei norime pajungti valiai išorinį ketinimą, reikia pasiekti sielos ir proto vienovę. Tai būsena, kuriai esant sielos jausmai ir proto mintys susilieja. Pavyzdžiui, kai žmogų apima džiaugsmingas įkvėpimas, jo siela „dainuoja", o protas „patenkintas trina rankas". Tokios būsenos žmogus gali kurti. Bet būna, kad sielą ir protą suvienija nerimas, baimė ir antipatija. Tada išsipildo blogiausi lūkesčiai. O kai širdis priešinasi tam, ką tvirtina sveikas protas, tai reiškia, kad siela ir protas nesutaria.


Sėkmės banga

Sėkmės banga susidaro kaip jums palankių gyvenimo linijų sankaupa. Variantų erdvėje yra visko, taip pat štai tokių aukso gyslų. Jei patekote į kraštutinę tokio nevienalytiškumo liniją ir jus lydi sėkmė, jūs galite iš inercijos sklęsti į kitas sankaupos linijas, kur vėl susiklosto laimingos aplinkybės. Bet jei po pirmosios sėkmės vėl prasideda nesėkmių ruožas, vadinasi, destruktyvi švytuoklė jus užkabino ir atitolino nuo sėkmės bangos.


www.transurfing-baltic.com